Jau mokyklose nutilo,
Mokslas, dainos ir juokai,
Po miškus, po žalią šilą
Išsiskirstė jau vaikai.

Ei-dum, ei-da,
Vali valio valia,
Vasara žalia!

Kiški piški, bėk per lauką
Tuoj pavysim mes tave,
Daug žuvelių upėj plauko,
Plauksim mes tuoj žuvele.

Aš turėjau dviratuką –
Vienas ratas nesisuko:
Per kiemelį važiavau,
Penkius kiškius pagavau.

Vienas kiškis ant kaktelės,
Kitas kiškis ant noselės...
Lig penkių kai suskaičiau,
Kur pabėgo, nemačiau...

Na, palaukit, kitą dieną
Nesugausiu jau nė vieno –
Dviratuką sutaisys,
Visi kiškiai išlakstys.

Eini meini vienkepuri,
Ištrauk šaknį iš maguri,
Ei lei ližu lažu,
Aks laps, klevo lap.

Ercik percik pamaguli,
Vini tėli pacekuli.

Eini beini, diki daki,
Urbi burbi, šmiki šmaki,
Aus baus, bus medaus,
Bitė ritė paragaus.

Ena bena, kuki baki,
Orba torba, orbi maki,
Ėjus, ėjus pas Motiejus,
Tumba, tumba, bėk.

Anku dranku druli dru,
Šatar vatar po varpu,
Ėmus dėmus šaštautėmus,
Pėdi ėdi, ganyt kam.

Pažiūrėkit į mane,
Aš kaip dėdė Simas
Telefonas kairėje,
iPad‘as – kuprinėj

Google-muglę kai naršau
Žiba mano akys,
O kai muzikos klausau –
Šoku lyg patrakęs

Pažiūrėkit, pažiūrėkit
Aš jau tikras vyras.
Pažiūrėkit, pažiūrėkit
Prieš jus stovi Simas.

Kad užaugtum didelis
Metų tau nereikia
iPhone, iPad ir kiti
Vaiką keičia greitai.

Tupi šarka ant tvoros,
Nenuvaldo uodegos,
Riečia, kraipo mandagiai,
Po laukus visur lakioja.

Tai atspėki man brangioji,
Kokio vėjo bus piršliai?

Uodegytę pakraipyk,
Visą tiesą pasakyk,
Iš rytų ar vakarų
Kas daug turi pinigų?

Tas be grašio bet gražus,
Anas drūtas ir stambus.
Tu šarkyte, tu margoji,
Uodegytės nemojoji.

Oi, mergyte, paklausyk,
Mano mintį apsvarstyk,
Rinkis vyrą išmintingą,
Be pinigų, bet protingą.

Mano uodega, kript, kript,
Šitą mintį atsimink.

Ėjo kiškis per dirvoną,
Nešės dūdą, baraboną.
Kai sugros, kai sugros,
Visi žvėrys išbėgios.

Virė zuikis sau kopūstus,
Neįdėjo jokios druskos,
Bėgo vyrai paragaut
Ir nupliko sau ūsus.

Uda uda uda da,
Eina kiškis su lazda.
Per miškelį, per laukus,
Eina kiškis pas vaikus.

Šoko kiškis per virvutę
Ir įkrito į balutę,
Bėk bėk, paskubėk,
Lipt iš balos jam padėk.

Ėjo kiškis į knygyną
Ir užsuko pas kaimyną.
Tas kaimynas buvo velnias
Ir numovė kiškiui kelnes.

Ten pakalnėj, beržynėly,
Kur nepaprasta tyla,
Tarp paparčių, samanėlių
Yr nykštukų mokykla.

Ankstų rytą astikėlę,
Iš pušynų, iš šilų
Traukia savo mokyklėlėn,
Skuba iš visų šalių.

Turi jie gerai žinoti,
Kas kukuoja ku-kū, ku-kū,
Kas be smuiko moka groti,
Kas dabinasi pūku.

O kas kramto riešutėlius,
Kas tur tūkstantį spyglių?
Nesiskundžia nykštukėliai:
Aš išmokti negaliu.

Į barzdas rankas įrėmę,
Klauso visko atidžiai:
Kada sirpsta žemuogėlės,
Kuo maitinasi vabždžiai;

Kada vėl sugrįšta gandras
Kur medus bitelių randas,
Kokie grybai yr nuodingi,
Kokie grybai yr geri.

Kas snapu žievėn kalena,
Gydo miško medelius,
Kas gi po žeme gyvena –
Rausia tunelius gilius.

Ir kokie žvėreliai miega
Visą žiemą ištisai,
Kada tirpsta baltas sniegas,
Kada skleidžias pumpurai.

Sidabrinėj mėnesienoj,
Miegas išskleidė sparnus.
Prisikėlus pasakėlė
Atkeliavo į svečius.

Iš visų šalių drugeliai
Atklegėjo kaip varpeliai
Ir pakėlę sparnelius
Mums parodė veidelius

Vienas žalias, du geltoni
Vienas linksmas, du raudoni
Riešutėli tu ir tu
šok linksmai su drugeliu

Ju sparneliai dideli
O veideliai dyvini.
Riešutėli tu ir tu
Šok linksmai su drugeliu

Kaip stikliniai karoliukai
Pabyrėjo riešutukai.
Nusivalę delniukus
Suskačiavo drugelius.

Kai iš migio tinginys
Išropojo mūs lokys
Jį apsupę rateliu
Šoko polką lyg gaidžių.

Kai pavargo jų kojytės
Ir apsunko jų galvytės
Paskėlė nejučia
Iškeliavo paslapčia....

Einam, einam takeliu
Tarp pražydusių gėlių
Žiūrim, žiūrim, kaip smagu
Bitei skraidžiot tarp žiedų.

Bėgam, bėgam miškeliu
Tarp eglaičių ir pušų
Gal gegutė užkukuos
Ir metus mūs suskaičiuos.

Lendam,lendam tuneliu,
Kur labai, labai tamsu
Ten dundena traukinys
Ilgas, ilgas kaip spiglys.

Šokam,šokam per balas
Kaip žiogeliai po lankas
Šokam, šokam mes visi
Kad širdelė būt smagi.

Mane daina ir šokis,
Kaip pienės pūką
Aukštai virš žemės pakylėjęs
Supa, suka...

Ir liaudiškos giesmelės
Įsuktas jaučiuos
Toks lengvas, lengvutėlis, kaip tas
Pienės pūkas....

Pasklidę po pasaulį, pasaulį platų
Ir žemėj svetimoj įleidę šaknis
Dainos ir šokio supūsti, suskridom čia,
Kad suktūmės kaip pienės pūkas.
Mes visi!

Žydėk jaunyste savo juoku, šypsena,
Uždeki mūs veidus rytmečio žara
Pakviesk tėvynę Lietuvėlę svečiuosna
Ir linksminkis Jaunyste
Kol jauna!

Do, re, mi, fa, sol, lia, si,
Laukė katinas taksi.
Kam tau, katine, taksi,
Kad tu mažas dar esi?

Do, re, mi, fa, sol, lia, si,
Sėdo kiškis į taksi.
Nuvažiavo į Alytų,
Nusipirko šimtą plytų.

Do, re, mi, fa, sol, lia, si,
Kiaulė sėdo į taksi.
Nuvažiavo į Paryžių
Karvei pirkti naujų vyžų.

Do, re, mi, fa, sol, lia, si,
Sėdo kiaulė į taksi,
Užmokėjo du litus,
Nuvažiavo į Šiaulius.

Mano aitvaras skraido aš ant jo užrašysiu
savo norą slapčiausią (jo kitiems nesakysiu).

Mano lūkesčių aidą tegul neša į orą,
į aukštybę pakyla, smulkiai taip surašytą

Tegul neša į orą,
Į aukštybę pakyla,
Tegul neša į orą,
Į aukštybę, į tylą.

Aš tik žaisti žadėjau, bet jau siūlą – paleidau…
ir nusinešė vėjai besiblaškantį aidą.

Jau pražydo visos gėlės,
Pilnos pievos jų žiedų.
Aš ir mano geras draugas,
Vaikštome linksmi tarp jų.

Tą gėlytę aš nuskinsiu
Ir mamytę padabinsiu
Nes mamytę aš myliu,
Ji geriausia iš visų.

Gera vasara bėgioti
Tarp drugelių ir gėlių
Atsigulus pažiopsot į
Rūmus pūko debesų

Debesėlį nukabinsiu,
O mamytę apkabinsiu
Nes mamytę aš myliu,
Ir gėlytę jai skinu.

Mama, mama mylimoji
Tau gėlytę dovanoju
Mama, mama tu viena
Kaip gėlytė amžina.

Raitė raitė,
susiraitė
po šaka sau
lapų kraitį,
suko, vijo,
susisuko
riebią uodegą
barsuko,

pūtė vėjas
lyg pašėlęs,
pasišiaušęs,
susivėlęs,
anksti gulės,
vėlai kėlės
apsiblausęs.

Bliūdas prūde plūdur,
tame bliūde putra,
ant tos putros pluta, pluta,

Bliūdas prūde plūdur,
tame bliūde putra,
ant tos putros plutos puta.

Gervė gyrūnė gyrės
gerą girą girioje gėrusi.
Geltons gaidys garsiai,
garsiai gieda girininko garde.

Kalvis kalvaitis kala kalvėj kaltą,
kaltą ant priekalo.
Lip vapsva į viksvą, ir ta viksva,
ir ta viksva vis vizg.

Aš negaliu sustot dainuot,
Aš negaliu sustot svajot,
Aš negaliu sustot mąstyt.
Man noris mintimis skraidyt.

Mintie, brangioji, kur vedi?
Kodėl širdie tu nerami?
Ką veikia virpulys many?
Kodėl šiandien aš nesavy?

Dainele, skrisk svajų sparnais,
Mintie virs mano užrašais,
Lai jungia jus tas virpulys,
Širdies manosios jaudulys.

Vis mintyse tave lankau,
gražiausių žodžių prisakiau…
Ką pasakyt galėčiau tau,
netyčia sutiktam?

Iš balto sniego išskaityk,
Tik paklausyk –
Ne pirmąsyk

Aš tave lankau,
ant vėjų sutikau,
gražiausių žodžių prisakiau...